Birutiečių akcija „In Memoriam"

Pagarba, pilietinis supratingumas ir susitelkimas – visa tai sutelpa į Lietuvos didžiosios kunigaikštienės Birutės karininkų šeimų moterų sąjungos inicijuotą akciją „In Memoriam“, šiemet jau šeštą kartą nuvilnijusią per visą Lietuvą. Kiekviena šios organizacijos narė – Birutiečių draugija – savame mieste kvietė Lietuvos kariuomenės vienetus, visuomenines organizacijas, mažuosius ir suaugusius bičiulius, šeimos narius savo dalyvavimu prisidėti prie žuvusių ir mirusių Lietuvos karių šeimų atjautos.

Artėja Vėlinės – Amžinybėn iškeliavusiųjų pagerbimo diena. Spalio 25-ąją dieną, sekmadienį, Kauno draugijos Birutietės šios ir akcijos „In Memoriam“  proga Kauno Šv. arkangelo Mykolo (Įgulos) bažnyčioje dalyvavome bendroje maldoje už Lietuvos karius ir Birutietes. Šv. Mišias aukojo Kauno įgulos kapelionato kapelionas mjr. Tomas Karklys ir  Maltos karinių pajėgų kapelionas kun. Joe M. Meli. Po jų surengėme eitynes po Lietuvos kariuomenės istoriją menančias vietas.

Vytauto Didžiojo karo muziejaus sodelyje Kaune – aplankėme gen. Vlado Nagio-Nagevičiaus iniciatyva pastatytą vienintelį Lietuvoje kovų už tautos laisvę ansamblį, po okupacijos negandų atkurtą ir vėl įkūnijantį valstybingumo idėją ir kovas dėl jos: paminklą „Žuvusiems už Lietuvos laisvę“, Nežinomo kareivio kapą, prie kurio dega  Amžinoji ugnis,  bei nuo Tautos panteono neatsiejamą skulptoriaus Juozo Zikaro paminklą „Laisvė“.

Ramybės parko – buvusių Kauno senųjų kapinių, 19 amžiaus viduryje suprojektuotų kartu su Kauno naujamiesčiu ir veikusių iki sovietų sunaikinimo dėl per 1956 metų Vėlines išreikšto lietuvių solidarumo su vengrų tauta, sukilusia prieš sovietų režimą, – istorija primena, kad čia buvo pastatyti skirtingų religijų maldos namai, Amžinojo poilsio atgulė liuteronai, stačiatikiai, musulmonai, krikščionys katalikai – Lietuvos nepriklausomybės kovų savanoriai, lakūnai, tarp jų ir lėktuvų konstruktorius Jurgis Dobkevičius, pirmasis Lietuvos kariuomenės vadas Silvestras Žukauskas. Čia buvo įkurtas transatlantinių lakūnų Stepono Dariaus ir Stasio Girėno mauzoliejus, kurį šiuo metu, kaip ir Vengrijos sukilimą, palaikytą lietuvių tautos,  primena tik juodo granito plokštės.

Atkūrus Lietuvos nepriklausomybę,  Ramybės parke ant Pirmojo pasaulinio karo aukų broliškos Amžinojo poilsio vietos vėl iškilo  Roberto Antinio atkurtas  paminklas „Žuvome dėl Tėvynės“,  1941 m. birželio 22–28 dienų žuvusius sukilėlius Robertas Antinis jaunesnysis įamžino „Kryžiumi-Medžiu“ ir mažųjų kryželių kompozicija.

2010 m. Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjungos vadovo dim. kpt. Antano Lukšos iniciatyva buvusios katalikų koplyčios vietoje iškilo  „Žuvusių  už Lietuvos laisvę Motinoms“ skirtas  „Angelo“ paminklas, atidengimo dieną pašventintas Kauno įgulos kapeliono kun. Tomo Karklio. Prie šio atminimo ženklo atkeliavome alėja, primenančia ginkluotojo pasipriešinimo laikotarpiu veikusias Laisvės kovotojų apygardas. Šio ansamblio autoriai – skulptorius Vidmantas Gylikis, architektas Jonas Anuškevičius.

Prie kiekvieno eitynių metu aplankyto Lietuvos karių istorinius žygius  ir kovas už Lietuvos valstybę primenančio ženklo palikome po degančią žvakę – dalelę simbolinės Amžinosios šviesos...

Nuoširdžiai dėkojame Kauno įgulos kapelionui mjr. Tomui Karkliui ir Maltos karinių pajėgų kapelionui kun. Joe M. Meli, keliavusiems kartu su mumis, Kauno Birutietėmis, ir bendrą maldą skyrusiems  žuvusiesiems už Tėvynės laisvę.

Straipsnio autorė Birutietė Dalia LUKŠAITĖ-MACIUKEVIČIENĖ

Nuotraukų autoriai Jūratė MATONYTĖ ir Joe M. MELI