Vyskupo Velykinis laiškas

Brangūs broliai ir seserys,

Švęsdami Kristaus prisikėlimą išgyvename esminį mūsų tikėjimo slėpinį. Tai mūsų tikėjimo ir šių Tikėjimo metų širdis. Jėzus Kristus, įsikūnijęs Dievas, už mus kentėjo, mirė ir prisikėlė, taip išlaisvindamas mus naujam tikėjimo gyvenimui ir suteikdamas amžinojo gyvenimo viltį.

Tikėjimo metais minint 50 metų nuo II Vatikano susirinkimo, verta prisiminti jo mokymą apie šį slėpinį: 

„Už mus visus nusidėjėlius, iškentęs mirtį, savo pavyzdžiu Kristus moko, jog kiekvienas mūsų turi nešti kryžių, kurį kūnas ir pasaulis uždeda ant pečių einantiems taikos ir teisingumo keliu.

Savo prisikėlimu tapęs Viešpačiu Kristus, kuriam duota visa valdžia danguje ir žemėje, jau dabar veikia žmonių širdyse savo Dvasios galybe.  Jis ne tik žadina juose ateisiančiojo amžiaus ilgesį, bet kartu įkvėpęs, grynina ir stiprina tuos kilnius troškimus, kurių apimta žmonių šeima stengiasi padaryti savo pačios gyvenimą žmoniškesnį ir tam tikslui pajungti visą žemę.“ (GS, 38)

Šios Gavėnios metu mes matėme Dievo Dvasios galybės veikimo vaisių, naująjį – viltį įkvepiantį ir savo pavyzdžiu skatinantį visą Bažnyčią eiti atsinaujinimo keliu – popiežių.

Jo pasirinktas vardas Pranciškus įkvėpė ne vieną Šv. Petro aikštėje inauguracinių šv. Mišių metu iškeltuose plakatuose užrašyti Viešpaties Šv. Pranciškui Asyžiečiui skirtus žodžius: „Pranciškau, eik ir atstatyk mano bažnyčią“. Prisimindami šv. Pranciškaus sekėjų įvykdytą atsinaujinimą ir to pasekmę – didžiąją evangelizaciją, jaučiamas Šv. Dvasios vedimas galingos Naujosios evangelizacijos link. Esame raginami atstatyti tą Bažnyčią, kuri pastatyta iš gyvųjų akmenų – mūsų visų ir daugelio kitų, kurie dar negyvena Kristaus prisikėlimo gyvenimo. 

Gyventi prisikėlimo gyvenimą – tai gyventi tikėjimo santykyje su Jėzumi Kristumi „žiūrint į savo tikėjimo vadovą ir ištobulintoją“ (Žyd 12,2). Kai žiūrime į Jėzų, visas mūsų gyvenimas yra Jo žinioje – Jis mūsų Viešpats, Jis mūsų Valdovas. Neapsiribojame atiduoti duoklę didžiųjų švenčių dienomis, bet visa širdimi atsiduodame Jo tarnystėje. Jis perkeičia mus ir per mus – pasaulį.

Kariuomenėje geriau įvertiname pavaldumo ir visiško atsidavimo vadui svarbą. Mūšio sėkmės bei bendražygių gyvybės dažnai priklauso nuo sugebėjimo besąlygiškai vykdyti vado komandas. Tuo labiau, kai ne tik mūšis ar karas, bet visas mūsų gyvenimas ir amžinybė, priklauso nuo teisingo santykio su Viešpačiu.

Mano gyvenimo Viešpačiui priklauso mano šeimos gyvenimas ir visi jo sprendimai. Mano gyvenimo Viešpačiui priklauso mano darbas ir tarnystė Tėvynei; sveikata ir ligos, sėkmės ir nesėkmės. Taip tikroji Bažnyčia atstatoma šeimose, parapijose, Tėvynėje ir visame pasaulyje. Naujasis kardinolų pašauktas popiežius primena, kad Viešpačiui priklauso visas pasaulis, ir skatina mus neužsidaryti savyje, atsinaujinti ir atnaujinti.

Žiūrėdami į tikėjimo vadovą, gyvename prisikėlimo gyvenimą – tai paskatina ne tik maldos, bet ir bendrystės bei artimo meilės darbų troškimą. Mūsų tikėjimas atsiskleidžia išoriniais ženklais.  

Šių Šv. Velykų malonė teatnaujina kiekvieno iš mūsų tikėjimą, kad visi gyventume Prisikėlimo gyvenimą ir trykštume Prisikėlusio Kristaus džiaugsmu!

Linksmų Šv. Velykų!

Vyskupas Gintaras Grušas
Lietuvos kariuomenės Ordinaras

Šv. Velykos, 2013 m.