Eucharistija

 

Nuotrauka Lioniaus CHARDINO

EUCHARISTIJA

Kristus, mylėdamas savuosius, parodė jiems savo meilę iki galo. Žinodamas, kad atėjo valanda Jam iš šio pasaulio sugrįžti pas Tėvą, vakarienės metu Jis numazgojo jiems kojas ir davė meilės įsakymą. Norėdamas palikti jiems tos meilės įrodymą, Jis įsteigė Eucharistiją kaip savo mirties ir prisikėlimo atminimą ir įsakė apaštalams ją švęsti iki Jam sugrįžtant; „tada juos paskyrė Naujojo Testamento kunigais“ (KBK, 1337).

Pats kilniausias sakramentas yra Švenčiausioji Eucharistija, kurioje yra pats Viešpats Kristus, joje aukojamas ir priimamas, ir kuria nuolatos gyvena ir auga Bažnyčia. Eucharistinė auka, Viešpaties mirties ir prisikėlimo atminimas, kurioje per amžius pratęsiama kryžiaus Auka, kuria ženklinama ir kuriama Dievo tautos vienybė ir statomas Kristaus Kūnas, yra viso krikščioniškojo kulto bei gyvenimo viršūnė ir versmė. Kiti sakramentai ir visi bažnytiniai apaštalavimo darbai yra susiję su Švenčiausiąja Eucharistija ir į ją nukreipti (BTK kan. 897).

KĄ TURĖTŲ ŽINOTI TĖVAI, NORINTYS, KAD JŲ VAIKAI GALĖTŲ DALYVAUTI ŠVENČIAUSIOJE EUCHARISTIJOJE

Kad galima būtų teikti Eucharistiją vaikams, reikalaujama, kad jie turėtų pakankamą suvokimą ir tinkamą pasirengimą tiek, kad, pagal savo sugebėjimus, suprastų Kristaus slėpinį ir pajėgtų su tikėjimu bei pamaldumu priimti Viešpaties Kūną (BTK kan. 913).

Todėl tėvai arba juos pakeičiantys globėjai, privalo pasirūpinti, kad protinį suvokimą pasiekę vaikai būtų tinkamai parengti priimti Pirmajai Šventajai Komunijai, o tuo pačiu patys nusiteikti kartu su savo atžalomis dalyvauti pasirengimo procese.

Šiam sakramentui rengiami Krikšto sakramentą priėmę ir 7 metų sulaukę vaikai, kurių tėvai (globėjai) pareiškia norą, kad jų vaikai būtų rengiami dalyvauti sakramentiniame Katalikų Bažnyčios gyvenime. Nepamirština, kad Bažnyčia supranta jog neįmanoma paruošti vaikų sakramentiniam gyvenimui be pačių tėvų (ar globėjų) tikėjimo gyvenimo ir aktyvaus bendradarbiavimo su Bažnyčia.

Norintys užregistruoti vaiką ruoštis pirmajai Šv. Komunijai, tėveliai rugpjūčio-rugsėjo mėn. savaitgaliais turėtų kreiptis į Kauno įgulos kapelioną Įgulos bažnyčios zakristijoje.

(Apie pasirengimą Pirmąjai Šv. Komunijai žiūrėti rubrikoje Katechezė)

Atgailos ir Eucharistijos sakramentams rengiančios katechezės tikslas — padėti vaikui pažinti Dievą ir žengti pirmus savarankiškus žingsnius tikėjimo kelyje. Labai svarbu, kad vaikas ne tik pažintų tikėjimo tiesas, bet, tėvų padedamas, jomis gyventų ir priėmęs šiuos sakramentus, toliau sistemingai dalyvautų parapijos bendruomenės gyvenime. (Žr. rubriką kapeliono tarnystė: šeimos, jaunimas, vaikai.)

Vaikams, esantiems mirties pavojuje, Švenčiausiąją Eucharistiją galima suteikti, jei jie atskiria Kristaus Kūną nuo paprasto maisto ir gali su pagarba priimti Šv. Komuniją.

KĄ TURĖTŲ ŽINOTI NORINTYS DALYVAUTI ŠVENČIAUSIOJE EUCHARISTIJOJE

Suaugusieji (ypatingai besiruošiantys Santuokos sakramentui), norintys priimti Pirmąją Šv. Komuniją, turėtų asmeniškai kreiptis į kapelioną ir dalyvauti pasirengimo procese.

(Apie suaugusiųjų pasirengimą Pirmąjai Šv. Komunijai žiūrėti rubrikoje Katechezė)

     n  Eucharistiją (Komuniją) Mišių metu gali priimti kiekvienas Katalikų Bažnyčioje pakrikštytas ir tikintis asmuo tam tinkamai pasiruošęs.

     n  Jei dėl kokių nors priežasčių (pvz. tikintis asmuo gyvena santuokoje be Bažnyčios palaiminimo) negalima priimti Eucharistijos, būtina primti dvasinę Komuniją, tai yra sužadinti dvasinės vienybės su Kristumi troškimą ir kviesti vienam Dievui žinomu būdu jį aplankyti.

     n  Katalikų Bažnyčioje pakrikštytieji įpareigojami sekmadieniais ir švenčių dienomis dalyvauti Mišiose, nebent tam sutrukdytų svarbi priežastis (pvz., liga, kūdikio, sunkaus ligonio ar neįgalaus žmogaus priežiūra). Sekmadienio Mišių pareigą galima atlikti Mišiose dalyvaujant ne tik sekmadienio ar iškilmės dieną, bet ir jos išvakarėse (pvz., šeštadienio vakare), kai švenčiama Eucharistija minint rytdienos šventę.

     n  Bažnyčia tikintiesiems labai pataria priimti Šv. Komuniją kiekvieną kartą, kai tik jie dalyvauja Šv. Mišių aukoje. Kiekvienas, kuris priima Eucharistiją, turi būti malonės būklėje (sąžinėje jaustis nepadarius jokios sunkios nuodėmės). Jei žmogus padaręs bent vieną sunkią nuodėmę, prieš priimdamas Eucharistiją, turi atlikti išpažintį (priimti Atgailos ir Sutaikinimo sakramentą).

     n  Priimant Eucharistiją tikinčiajam svarbu deramai pasiruošti: laikytis pasninko (iki Eucharistijos priėmimo 1 val. nieko nevalgyti; vandenį ir vaistus galima gerti), deramai apsirengti, pagarbiai elgtis, maldingai nusiteikti, susikaupti, gailėtis dėl visų nuodėmių, pilnai, sąmoningai ir aktyviai dalyvauti Šv. Mišiose (įdėmiai klausytis Šv. Rašto skaitinių, homilijos, atsakinėti į kreipinius, giedoti, kartu su dalyvaujančiais atlikti reikiamus liturginius veiksmus).

     n  Priėmus Eucharistiją reikia bent kelias minutes susitelkti maldai. Padėkoti galima tyloje, mintimis, giedant drauge su choru ar bendruomene bei savais žodžiais ar maldyno maldomis.