- Jubiliejiniai 2025 m. " Vilties piligrimai"
2025 m. vasario 8-9 d. Kariuomenės piligrimystė Romoje
2025 m. vasario 28 d.-kovo 4 d. Lietuvos piligrimystė Romoje
Jubiliejiniai 2025 m. " Vilties piligrimai"
2025 m. vasario 8-9 d. Kariuomenės piligrimystė Romoje
Karių piligrimystė
Ką tik baigėsi Jubiliejinės ginkluotųjų pajėgų karių, policininkų ir kitų pareigūnų iš viso pasaulio dienos Romoje. Dešimtys tūkstančių renginio dalyvių iš daugiau kaip 100 kraštų, įskaitant Lietuvą ar tokius tolimus kraštus, kaip kad Australija ir Argentina, šiuo metu jau grįžta atgal į namus. Kun. Virginijus Veilentas, Lietuvos karinių oro pajėgų kapelionas, pasidalijo mintimis apie lietuvių karių piligrimystę:
Kun. V. Veilentas: Labai miela vėl sveikintis prie „Vatikano radijo“ mikrofono su maloniais klausytojais, su visais geros valios žmonėmis, su tais, kurie maldomis ir mintimis palydi piligrimus iš Lietuvos, kurie, per šimtas žmonių, atvykome dalyvauti jubiliejiniuose renginiuose.
Visi turbūt laukia kokio nors komentaro apie tai, kad išvykstant piligrimams iš Lietuvos, tarsi šaukštas deguto į tą gerą piligriminę nuotaiką buvo atvirai priešiška žiniasklaidos reakcija. Nesinorėtų eskaluoti kažkokios konfrontacijos, bet negalima neatkreipti dėmesio į tam tikras, rodos, labai tendencingai nušviestas detales, esą važiuoja Lietuvos piligrimai, vos ne švaistydami kariuomenės pinigus, į kažkokį Italijos kariuomenės jubiliejų ar privatų renginėlį.
Bet ačiū, kad jūs įžangoje paminėjote, jog dalyvauja kariai iš 100 kraštų, jog tai didelis tarptautinis renginys. Lietuvos kariuomenės, Krašto apsaugos, Vidaus reikalų ministerijos atstovams, karo kapelionams, policijos kapelionams tikrai didelė garbė atstovauti Lietuvai šitoje margoje, tarptautinėje karių, policijos darbuotojų, apsaugos darbuotojų minioje. Mes iš tiesų jaučiamės tos visos didelės kariškos šeimos dalis, dalis tų žmonių, kurie gyvena krikščioniškomis vertybėmis ir pasiryžę net gyvybę paaukoti už savo brolius. Kaip Šventajame Rašte parašyta – nėra didesnės meilės, kaip gyvybę už brolius atiduoti.
Visi mes, piligrimai, ugdome ir puoselėjame savyje tą pasiaukojimo dvasią, kad galėtume būti stiprūs ir kai ateis tas momentas, kai galbūt tikrai reikės apsispręsti, mes nesvyruosime ir nedvejosime, mes ginsime savo tėvynę, ginsime jos žmones. Ginsime bendražmogiškas vertybes, nes tokie mūsų įsitikinimai.
Eidami Romos gatvėmis sutikome visų NATO šalių kariuomenių atstovų, kurie dalyvavo jubiliejiniame renginyje ir džiaugėsi, kad gali parodyti save, taip pat melstis drauge. Tai didelė stiprybė mums – matyti, kad ne mes vieni, bet ir kiti ginklo broliai ir sesės čia dalyvauja, žinoti, kad sunkiai dienai, sunkiai valandai atėjus mes neliksime vieni, būsime paremti.
Gatvėse tikrai nematėme Rusijos kareivių, Baltarusijos kareivių. Bet jei tendencijos išliks tokios pačios, galbūt kitame renginyje sakysime – nebuvo Rusijos, Baltarusijos kareivių, gal ir Lietuvos ne....
Ši piligrimystė ugdo mūsų karių dvasingumą, kurio taip labai pasigendama. Sakoma – kariai turi būti dvasingi, pasirengę reaguoti, padėti kitiems žmonėms. Mes ugdome tokį dvasingumą. Pagaliau, aš savo kariams, ypač kai jie priima priesaiką, vis primenu – „Paskaitykite partizanų vado Vanago atsiminimus, kaip jie priėmė priesaiką.“
Ir ją priimdami partizanai, kurie mums yra absoliutus ištvermės, dvasinės stiprybės pavyzdys. Mes esame „Vilties piligrimai“, o apie juos galima pasakyti apaštalo Pauliaus žodžiais – jie turėjo viltį net tada, kai vilties nebuvo, sperare contra spem.
Partizanų vadas, pasakojama, pakartoja paskui kapelioną priesaiką, jie pabučiuoja kryželį, Trispalvę ir ginklą. Dvasingumas yra viso to derinys ar visuma. Negalima nė vieno komponento ištraukti. Jei ką nors ištrauki, mūsų dvasingumas bus šlubas ir kreivas. Tas žmogus, kuris pasiryžo tarnauti tėvynei ir ginti ją, kai sugeba nuoširdžiai pabučiuoti kryželį, Trispalvę ir ginklą, tai, manau, jis iš tiesų pasirengęs ginti savo tėvynę.
Mes gi atvažiavome į šia piligrimystę atstovauti Lietuvai, Lietuvos kariuomenei. Esame viena iš to šimto delegacijų, kurios čia atvyko. Tikrai neatvažiavome švaistyti krašto apsaugai skirtų pinigų, tikrai ne. Atvažiavome būti su savo ginklo broliais ir seserimis, pasimelsti – taip pat už taiką. Žiūrėkite – niekas taip nuoširdžiai nesimeldžia už taiką, kaip kariškiai.
Šiandien, šeštadienį, pradėjome piligrimystę, labai nuoširdžiai pasimeldėme už taiką Maria Maggiore bazilikoje, kurioje yra Marijos – Taikos Karalienės – statula, tikrai labai graži ir išraiškinga, palikusi mums įspūdį.
Meldėmės už taiką, už Lietuvos kariuomenę, už tėvynę Lietuvą, už visus mūsų ginklo brolius ir seseris. Tokia šios piligrimystės esmė ir prasmė. Manau, kad tas šaukštas deguto ištirps medaus statinėje, ir niekas jo daugiau nebeminės.
Čia buvo Virginijus Veilentas, karinių oro pajėgų kapelionas, ačiū.