Šiluvos atlaiduose 2013-09-10

Jūsų Ekscelencija Kauno arkivyskupe, brangūs broliai kunigai, brangūs tikintieji. Susirinkome švęsti Marijos gimimo šventę Šiluvos Marijos atlaiduose. Šios dienos skaitiniai ir Marijos gimimo šventė mums primena, jog Dievas žmonių atžvilgiu turi savo planus, ir nori, kad mes juo sektumėme. Atpirkėjo gimimas mums tai tik dar kartą patvirtina. Dievo tauta ilgus metus laukė savo išganytojo – kantriai per įvairius išbandymus, per tremtis. Įvairios pranašystės nurodė kelią, bet jo reikėjo išlaukti – ilgas buvo išganymo istorijos kelias.

Girdėjome pranašo Izaijo žodžius: tauta, vaikščiojusi tamsoje, išvys skaisčią šviesą, o ta skaisti šviesa turi vardą. Pranašas ją vadina nuostabiuoju Patarėju. Patarėjas, kuris yra pasirengęs pasakyti, ką reikia daryti, kad pasiektume  pergalę, kaip ruoštis, kaip atsiliepti, kaip vykdyti Dievo įsakymus.

Ta šviesa vadinasi galingasis Dievas, Dievo dešinioji, nenugalimoji – ta, kuri gali perskirti jūras, kad išgelbėtų nuo priešų, ta, kuri gali pakeisti ir Žemės istoriją – save atiduodant mums.

Jį vadiname amžinuoju Tėvu. Amžinuoju Tėvu, dėl kurio kiekviena tėvystė danguje ir žemėje turi vardą, kad Kristaus tikėjimu gyventų mūsų širdys, kad ta tėvystė įsišaknytų, kad tėvo meilė degtų mumyse. Meilės degimas yra didžiausia mūsų jėga – meilė Dievui, meilė Tėvynei. Labai svarbu patirti, kaip dangiškasis Tėvas mus myli. Dangiškojo Tėvo meilė duoda mums pavyzdį, kaip turime toliau mylėti savo artimą, bet taip pat mylėti savo Tėvynę.

Jis vadinasi Taikos kunigaikštis, kuris ateina ir nugali priešus, kad taika viešpatautų, viešpatautų pirmiausia mūsų širdyse, mūsų tarpusavio santykiuose ir tokiu būdu viešpatautų pasaulyje.

Jo vardas yra Jėzus Kristus ir mes esame kviečiami jį išpažinti – išpažinti Jo galią ir jo viešpatavimą. Jis yra tas, kuris užtikrina mūsų širdžių taiką, yra tas, kuris nori padėti, kad pasaulyje viešpatautų taika, nors dar daug kas vaikščioja tamsoje. Jei mes norime, kad įsiviešpatautų taika mūsų pasaulyje, mūsų krašte, mes visų pirma turime padėti Jėzui Kristui įsiviešpatauti mūsų širdyse ir mūsų tarpe.

Mūsų tautos istorijos kelias ilgas ir sunkus, tai liudija daugybė mūsų karių, mūsų partizanų, mūsų šaulių ir mūsų savanorių, kurie paguldė galvas dėl Tėvynės. Mes kartu ieškome savo vietos Dievo plane, Dievo jau nustatytoje pergalėje. Tėvynės meilės vedami ir toliau esame pasiruošę stoti taikos kelyje, siekdami užtikrinti tą taiką.

Kiekvienai kariuomenei labai svarbi ginkluotė. Per tuos ilgus metus technika keitėsi, bet kai kas išlieka nepakeista. Taikos kunigaikštis kviečia mus tapti taikos kariais. Daugeliui tikriausiai keistas buvo klausimas iš Kremliaus – kiek divizijų turi Popiežius? Pastarieji įvykiai Sirijoje, manau, davė atsakymą. Popiežius kvietė visą katalikų bažnyčią Dievo motinos gimimo Šiluvos šventės išvakarėse imtis ginklo ir tas ginklas buvo – malda ir pasninkas. Tai tie patys ginklai, kuriais naudojosi pats Jėzus kovodamas su blogiu, kviesdamas jais naudotis kaip pirmuoju ginklu, siekiant užtikrinti taiką. Popiežius savo kvietimu mums priminė, kad tai yra galingas ginklas meldžiantis už taiką Sirijoje, Artimuosiuose Rytuose ir visame pasaulyje. 

Mūsų širdyse Popiežius atnaujino tą tikėjimą malda, kuri turi didelį poveikį, yra galinga ir gali net sustabdyti karus. Jis kviečia mus eiti tuo keliu. Mūsų, ne tik tarnaujančių kariuomenėje, bet kiekvieno krikščionio, pareiga dirbti, kad įsišaknytų taika pasaulyje. Palaiminimuose Viešpats mokė, kad palaiminti yra taikdariai. Taikdariai, ne pacifistai, o taikos kariai, tie kurie imasi veiksmų, kad užtikrintų taiką. Kiekvienas krikščionis privalo naudotis maldos ir pasninko ginklu, kad užtikrintų taiką.

Politikai, diplomatai privalo kalbėtis, kad būtų rasta išeitis, kad dėl karo žmonės nekentėtų. Kariai turi būti pasiruošę apginti savo Tėvynę, apginti savo krašto interesus, net kai kiti būdai nesuveikia. Sirijoje padėtis tikrai sunki, realus pavojus patiems gyventojams, kurie, kaip mes matome , kenčia. Didelis pavojus  tuose kraštuose ir mūsų broliams bei sesėms krikščionims, kurie dėl savo tikėjimo persekiojami, varomi lauk iš savo krašto. Mes juos turime palaikyti, visų pirma, savo maldomis. Didelis pavojus, kaip žinome, yra tai, kad jei karas prasidėtų ten, jis plėstųsi ir toliau. Mūsų kraštas, kaip pastarojo laiko įvykiai ir kalbos rodo, gali taip pat atsidurti pavojuje, todėl mūsų maldos, mūsų darbai yra svarbūs. Prisiminkime Dievo matematiką – Jis kitaip skaičiuoja kariuomenės jėgas. Senajame testamente matome, kad dažniausiai ne didžiūnai laimi. Viešpats pastiprina savo jėga ir paremia mažąsias pajėgas, tai matome Dovydo mūšyje su Galiotu, Jericho miesto apsuptyje, kur Dievo galia ir Dievo jėga padėjo kariuomenės pergalei, Armagedono mūšyje, kuriame pats Dievas sumažino puolimo karių grupę nuo tūkstančių iki 300 karių, kurie atnešė Dievo pergalę, bet ir nepamiršo Dievo veikimo, dievo pagalbos, Dievo plano.

Šiandien mes čia susirinkome melstis už savo Tėvynę, už savo kariuomenę ir taip pat už Taiką, už taikos dovaną, kurią Viešpats mums suteikia. Mes meldžiamės už taiką pasaulyje. Žinodami, kokį didelį darbą mūsų kariai atliko Afganistane ir dar šiandien atlieka, žinodami, kad jie ten tarnauja tam, kad būtų taika pasaulyje, mes meldžiamės už juos, mes meldžiamės už Artimuosius Rytus, mes meldžiamės už taiką mūsų tėvynėje. Šventasis tėvas Pranciškus, kviesdamas į bendrą maldą, ragino kreiptis į Dievo Motiną: „Marijos prašykime padėti atsakyti dialogu, susitaikinimu ir meilės jėga į prievartą, konfliktą ir karą. Ji yra Motina, visi esame jos vaikai, Ji mums padės atrasti taiką. Visi kartu prašykime Švenčiausiąją Mergelę, Taikos Karalienę: Marija, Taikos Karaliene, melski už mus“.

Padėk mums, Marija, įveikti šį sunkų metą ir kasdien įsipareigoti ir kiekvienoje aplinkoje kurti autentišką susitaikinimą ir taikos kultūrą. Padėk mums, Šiluvos Marija, kad ir mes pajustumėme tą būtinumą kreiptis ir prašyti tavo užtarimo, tavo pagalbos, kad mūsų Tėvynėje ir mūsų širdyse visada karaliautų Jėzaus taika.

Nuotr. aut. – vyr. eil. Andrius Juozulevičius